jutėjimas

jutė́jimas sm. (1) BŽ30 → jutėti: Nėra gėrybių, vyresnybei reikiamų: išminties, proto, teisybės jutėjimo ir kitų tokių SPI76. Saugodami pilnastį tarnavime, jutėjimą pašelpime dirbančiųjų DP543.